Ekranų poveikis vaikų kalbai ir dėmesiui

Tyrimai rodo, kad per dažnas ekranų naudojimas gali būti susijęs su prastesniais kalbos, dėmesio ir kitais rodikliais. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad ekranai nėra vienintelė galimų sunkumų priežastis.

Ekranų poveikis vaikams: svarbu ne tik trukmė

Kai ekranų naudojimas užima didelę dienos dalį, jie gali išstumti kitas vaikui svarbias patirtis:

• pokalbį su mama ar tėčiu;
• žaidimą su bendraamžiais;
• knygos skaitymą;
• kūrybinį žaidimą;
• judėjimą;
• savarankišką žaidimą ir galimybę nuobodžiauti.

Todėl vertinant ekranų poveikį vaiko raidai, verta klausti ne tik, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, bet ką ekranas pakeičia vaiko kasdienybėje.

Kaip ekranai gali paveikti kalbos raidą?

Amerikos pediatrų akademijos apžvalgose pabrėžiama, kad dažnesnis ekranų naudojimas mažiems vaikams gali būti susijęs su kalbos, vykdomųjų funkcijų, socialinės-emocinės raidos ir kitais sunkumais.

Kalbos raida vystosi ne vien klausantis žodžių. Vaikas mokosi kalbėti per santykį su kitu žmogumi.

Jis išgirsta klausimą, bando atsakyti, stebi suaugusiojo veidą, klausosi intonacijos, mokosi palaukti savo eilės, pats užduoda klausimus, kartoja žodžius ir gauna atsakymą.

Tai – gyvas kalbinis dialogas.

Vaikas gali ilgai žiūrėti animaciją, daineles ar edukacinius filmukus ir girdėti daugybę žodžių. Tačiau klausytis kalbos ir pačiam ją naudoti – ne tas pats.

Kalbos raidai reikia:

Būtent toks procesas padeda vaikui ne tik išmokti naujų žodžių, bet ir suprasti jų reikšmę, išmokti juos vartoti skirtingose situacijose bei palaikyti pokalbį.

Todėl gyvas pokalbis, žaidimas ir bendras knygos skaitymas yra ypač svarbūs.

Kaip ekranai susiję su dėmesiu?

Ekrano turinys yra greitas, spalvingas, nuolat besikeičiantis ir suteikia daug stimulų.

Tuo tarpu reali veikla reikalauja kitokio dėmesio: išklausyti instrukciją, palaukti, atlikti kelis veiksmus iš eilės, išbūti su ne itin įdomia užduotimi, pastebėti klaidą ir ją ištaisyti.

Kodėl svarbus turinys ir naudojimo būdas?

Skirtingos situacijos:

1. Vaikas vienas žiūri trumpus, greitai besikeičiančius vaizdo įrašus.
2. Vaikas kartu su tėčiu žiūri edukacinį filmuką, sustabdo jį, aptaria, kas vyksta, užduoda klausimus ir po to žaidžia pagal matytą istoriją.

Antruoju atveju ekranas tampa priemone bendravimui ir mokymuisi, o ne vien pasyviu turinio vartojimu.

Todėl svarbu ne tik tai, ką vaikas žiūri, bet ir kaip jis naudojasi ekranu. Kokybiškas, amžių atitinkantis edukacinis turinys gali būti naudingesnis, kai suaugęs padeda vaikui suprasti tai, ką jis mato, užduoda klausimus ir susieja ekrane matomą informaciją su realiu pasauliu.

Vis dėlto net ir kokybiškas turinys nepakeičia gyvos sąveikos su kitu žmogumi.

Ką pastebi tėvai?

Tėvai dažnai pastebi, kad vaikui sunku:

• išklausyti iki galo;
• atlikti kelių žingsnių instrukciją;
• pradėti ir užbaigti užduotį;
• palaikyti pokalbį;
• atsakyti į klausimus;
• ilgiau žaisti be ekrano;
• pereiti nuo mėgstamos veiklos prie kitos;
• toleruoti nuobodulį;
• išbūti ramiai be nuolatinės stimuliacijos.

Nereikia šių požymių sieti vien su ekranais. Vaiko dėmesio, kalbos ar elgesio sunkumų priežasčių gali būti daug.

Tačiau verta pažvelgti į vaiko kasdienybę ir paklausti: kiek joje gyvo bendravimo, judėjimo, žaidimo, poilsio ir kiek – ekranų?

Ekranų mažinimas nebūtinai reiškia „atimti viską“

Kartais tėvai baiminasi, kad sumažinus ekranų laiką vaikas labai priešinsis, pyks ar nežinos, ką veikti. Todėl verta iš anksto sukurti alternatyvas ir pradėti nuo mažų pokyčių:

1. Susitarti dėl aiškaus ekranų laiko

Vaikui lengviau, kai taisyklės aiškios, o ne kaskart nustatomos iš naujo.

2. Atsisakyti ekranų valgant

Tai suteikia daugiau galimybių šeimos pokalbiams.

3. Bent dalį ekranų laiko pakeisti bendra veikla

Piešimas, konstravimas, maisto gaminimas ar pasivaikščiojimas gali tapti natūralia kalbos ir dėmesio lavinimo aplinka.

4. Žiūrėti kartu

Užuot palikus vaiką vieną, verta kartais būti šalia ir kalbėtis:

Tokie paprasti klausimai gali padėti vaikui aktyviau įsitraukti į turinį ir paversti žiūrėjimą bendravimo bei mokymosi patirtimi.

5. Saugoti miegą

Ekranai neturėtų užimti poilsio laiko. Dažnesnis ekranų naudojimas gali būti susijęs su trumpesne ar prastesnės kokybės miego trukme, todėl vakaro rutina be ekranų gali būti ypač naudinga.

Ką daryti, jei vaiko kalba ar dėmesys kelia nerimą?

Pirmiausia nereikėtų savęs kaltinti.

Jeigu vaikas daug naudojasi ekranais, dar nereiškia, kad tėvai „padarė žalą“. Šiuolaikinė šeima gyvena aplinkoje, kurioje visiškai išvengti ekranų praktiškai neįmanoma.

Svarbiau pastebėti, kas vyksta, ir ieškoti būdų padėti vaikui.

Jeigu neramina vaiko kalbos raida, verta pasitarti su logopedu ar kitu vaiko raidos specialistu. Jeigu sunkumai susiję su dėmesiu, mokymusi, elgesiu ar sensoriniu jautrumu, gali būti tikslinga išsamiau įvertinti vaiko poreikius.

Tomatis terapijoje daug dėmesio skiriama vaiko klausymosi gebėjimams, dėmesiui ir tam, kaip jis priima bei apdoroja garsinę informaciją.

Tomatis metodas nepakeičia kalbos, raidos ar kitų specialistų vertinimo.

Mažiau ekranų – daugiau tikro gyvenimo

Vaiko raidai svarbus kasdienis bendravimas, judėjimas, poilsis, miegas ir žaidimai.

Būtent šios kasdienės patirtys sukuria aplinką, kurioje vystosi kalba, dėmesys, savireguliacija ir socialiniai gebėjimai.

Ekranas gali būti priemonė, tačiau jis neturėtų tapti pagrindine vaiko patirtimi.